Announcement

Collapse
No announcement yet.

UNESCO – Organizata e Kombeve tė Bashkuara pėr Edukim, Shkencė dhe Kulturė

Collapse
X
  • Filter
  • Time
  • Show
Clear All
new posts

  • UNESCO – Organizata e Kombeve tė Bashkuara pėr Edukim, Shkencė dhe Kulturė

    UNESCO ėshtė organizata mė e madhe ndėrqeveritare e cila ėshtė e angazhuar nė nivel ndėrkombėtar nė sektorėt e edukimit, shkencės dhe kulturės. Ajo ėshtė njė organizatė e veēantė, qė i pėrket familjes sė madhe tė Kombeve tė Bashkuara. „Ndėrqeveritare“ do tė thotė: ajo ėshtė krijuar me iniciativėn e shteteve dhe shtetet janė anėtarėt e saj. UNESCO ka sot 191 shtete anėtare, tė cilat ndajnė edhe shpenzimet mes tyre. Buxheti i zakonshėm pėr vitet 2004 dhe 2005 arrin te diēka mė shumė se 600 milionė dollarė. Selia e saj qendrore ėshtė nė Paris dhe nė tė gjithė botėn kjo organizatė ka mbi 50 zyra tė vetat dhe, natyrisht, projekte tė panumėrta.

    Njė vėshtrim i pėrgjithshėm dhe i plotė rreth kėsaj organizate gjigante do tė ishte i pamundur nė kėtė kontekst. Por do tė doja t’ Ju udhėhiqja drejt UNESCO-s, t’Ju hapja paksa derėn duke mundėsuar kėshtu tė hidhni njė vėshtrim dhe ndoshta tė hyni nė njė botė, qė – edhe pse e huaj dhe e largėt ndan me ne tė njėjtat qėllime dhe vlera bazė dhe qė me siguri mund tė jetė e dobishme nga pikėpamja praktike pėr punėn tonė, edukimin demokratik. UNESCO ėshtė e pranishme nė Evropėn Juglindore, megjithėse jo nė masėn e dėshiruar. Pra mė poshtė do tė doja t’Ju shpjegoja shkurtimisht, ēfarė pėrfaqėson UNESCO, si dhe t’Ju tregoj me anė shembujsh konkretė, se nė cilat fusha vepron dhe si punon kjo organizatė e si mund tė kontaktoni me UNESCO-n.

    UNESCO – njė organizatė e veēantė e Kombeve tė Bashkuara

    Nė dallim nga organet e veēanta tė Kombeve tė Bashkuara (p.sh. UNICEF und UNHCR) UNESCO ėshtė njė organizatė e veēantė me njė profil juridik dhe me njė buxhet tė vetin. Por mes saj dhe kombeve tė Bashkuara ka njė lidhje kontraktore.

    Historia e UNESCO-s filloi qė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nė vitin 1942 kur Ministrat e Arsimit te Aleatėve u takuan me njėri-tjetrin dhe shkėmbyen mendime nė lidhje me mėnyrėn se si do tė mund tė rindėrtoheshin sistemet e edukimit tė vendeve tė tyre pas mbarimit tė luftės. Nė nėntor tė vitit 1942, pra, pak pas mbarimit tė luftės, 37 vende morėn vendimin e krijimit tė UNESCO-s. Kjo organizatė e re do tė duhej tė kontribuonte para sė gjithash nė nxitjen e kulturės sė paqes. Kohė pas kohe shtoheshin anėtarė tė rinj. Sot numri i anėtarėve ėshtė 191, dhe kėta janė tė gjithė anėtarė tė Kombeve tė Bashkuara.

    Veēoria e kėsaj organizate ėshtė struktura e saj demokratike: tė gjitha shtetet anėtare kanė tė ashtuquajturat Komisione Kombėtare. Pėrfaqėsuesit e tyre mblidhen ēdo dy vjet nė Paris nė Asamblenė e Pėrgjithshme, ku merren edhe vendimet mė tė rėndsishme sipas parimit „njė vend – njė votė“.
    Sikur te ishte cdo njeri-njeri, do te zvogelohej shume numri i bagetive...!
    ®®€ъ€Li©ą°

  • #2
    Ēfarė dėshiron tė arrijė UNESCO?

    Nė Preambulėn e Kushtetutės sė saj thuhet: „Meqenėse luftrat lindin nė shpirtrat e njerėzve, ėshtė pikėrisht nė shpirtrat e njerėzve, ku duhet ankoruar paqja." Ndėrsa neni 1 i Kushtetutės thotė: "Qėllimi i UNESCO-s ėshtė, qė pėrmes nxitjes sė bashkėpunimit mes popujve nė fushėn e edukimit, shkencės dhe kulturės tė kontribuojė nė ruajtjen e paqes dhe tė sigurisė, me qėllim pėrforcimin nė mbarė botėn tė respektit ndaj ligjit dhe drejtėsisė, tė drejtave tė njeriut dhe lirive bazė, qė u janė konfirmuar tė gjithė popujve tė botės pa dallim race, gjinie, gjuhe apo besimi fetar nga Karta e Kombeve tė Bashkuara." Qėllimi i saj, pra, ėshtė krijimi i besimit pėrmes bashkėpunimit paqėsor.

    Sektorėt e detyrave

    Ka gjithsej katėr sektorė tė mėdhenj, ku UNESCO ėshtė aktive: edukimi, shkenca, kultura si dhe komunikimi dhe informacioni.

    Nė sektorin e kulturės p.sh. mbrohen, ruhen apo rindėrtohen objekte natyrore apo ndėrtesa me vlera.

    Nė sektorin e shkencave tė natyrės UNESCO angazhohet p.sh. pėr njė shfrytėzim efikas tė burimeve mė tė rėndėsishme natyrore pėr njeriun: Uji i pijshėm!

    Shkencat sociale janė njė fushė tjetėr e rėndėsishme. Kėtu bėhet fjalė pėr ēėshtjen: Si mund tė ndryshohet diēka nė shoqėritė tona, nė mėnyrė qė idealet dhe objektivat tona tė idealizuara tė tregojnė ndryshime apo pėrmirėsime konkrete? Detyrat formulohen nė njė faqe interneti mė vete shkurt dhe nė mėnyrė tė pėmbledhur:
    - tė pėrcaktojė se ēfarė duhet tė jetė etike (Etika dhe tė drejtat e njeriut);
    - tė paraprijė se ēfarė mund tė jetė (filozofi);
    - tė vėzhgojė ēfarė ėshtė (studime empikrike tė shkencave sociale).

    Sektori i katėrt - komunikimi dhe informacioni - kujdeset nė rradhė tė parė pėr faktin, qė - me ndihmėn e masmediave dhe tė mediave tė reja sikurse ėshtė interneti - tė mund tė shfrytėzohen mė mirė informacione nga e gjithė bota. Krijimi i mundėsisė pėr shfrytėzimin e kompjuterave dhe tė internetit nė institucionet arsimore do tė ishte njė projekt tipik nė kėtė sektor.



    Edukimi - detyra mė e rėndėsishme!

    Edukimi ėshtė sektori mė i rėndėsishėm i UNESCO-s. Pjesa mė e madhe e buxhetit jepet pėr programe, qė mbėshtesin dhe nxisin nė mėnyrė tė shumėllojshme edukimin.


    Ingrid Halbritter
    Sikur te ishte cdo njeri-njeri, do te zvogelohej shume numri i bagetive...!
    ®®€ъ€Li©ą°

    Comment


    • #3

      Nė sektorin e kulturės p.sh. mbrohen, ruhen apo rindėrtohen objekte natyrore apo ndėrtesa me vlera.

      Nė sektorin e shkencave tė natyrės UNESCO angazhohet p.sh. pėr njė shfrytėzim efikas tė burimeve mė tė rėndėsishme natyrore pėr njeriun: Uji i pijshėm!



      kam vizituar Matera ( qyteti i kultutes per 2019) jo vetem bukuri natyrore por edhe art ne mbajtjen ... rezervat e ujit .. egziston nje depozite me 5 milion litra uji poshte banesave..poshte shtepive, rrugeve, uji i mbledhur, shiu.. depozite " primitive" por geniale...
      “La superficialitą mi inquieta ma il profondo mi uccide.” A.M

      Comment

      What's Going On

      Collapse

      There are currently 173 users online. 0 members and 173 guests.

      Most users ever online was 7,146 at 08:56 on 08-03-2018.

      Working...
      X