Announcement

Collapse
No announcement yet.

Arkeologjia bullgare gjatė vitit 2018

Collapse
X
  • Filter
  • Time
  • Show
Clear All
new posts

  • Arkeologjia bullgare gjatė vitit 2018

    Arkeologjia bullgare gjatė vitit 2018: Kurorė xhevahiri me 5 (dhe mė shumė) diamante

    ​​​
    Autor: Veneta Pavllova




    Foto: BGNES

    Arkeologjia shpesh herė lidhet me nocionet “thesare”, “ar”, “stolisje”. Thesare mund tė jenė jo vetėm stolisjet e arta dhe qaforet me xhevahire, por edhe ēdo lloj artefaktesh, tė cilat zbulojnė gjėra interesante nga jeta e njerėzve tė epokave tė shkuara – ndoshta tė stėrgjyshėrve tanė tė panjohur me punėn, gėzimet dhe dhimbjet, virtytet dhe mangėsitė e tyre. Pėr tė gjitha kėto flasin gjetjet e arkeologėve bullgarė gjatė vitit 2018.



    “Viti ishte interesant, me gjithė se jo i jashtėzakonshėm. Duke pasur parasysh pasurinė e trashėgimisė sonė kulturore-historike, ai nuk ishte shumė i ndryshėm nė kuadrin e pasurive tė shumta nė trojet tona. Por me siguri mund tė dallohen disa zbulime dhe studime tė rėndėsishme qė detyrimisht duhet tė pėrmenden” – tha nė njė intervistė pėr Radio Bullgarinė doc. Hristo Popov, Drejtor i Institutit Kombėtar Arkeologjik me muze pranė Akademisė Bullgare tė Shkencave.

    Ndėr gjetjet mė atraktive (pėr njohėsit dhe pėr publikun e gjerė) ishte thesari i zbuluar nė muajin gusht nė Kaliakra. Ajo ka qene kryeqyteti i dikurshėm i Despotatit tė Dobruxhės, shtet bullgar nė bregun verior tė Detit tė Zi nė fund tė shekullit tė XIV. Ekipi i arkeologėve ishte kryesuar nga docent Boni Petrunova, Drejtore e Muzeut kombėtar Historik. Thesari pėrfshin 957 sende – monedha tė arta dhe tė argjendta, vathe ari, tokėza etj. Ato pėrfaqėsojnė kultura tė ndryshme – bullgare, osmane, bizantine. Supozohet se thesari ka qenė objekt i plaēkitjes nga ana e invazorėve tatarė. Pas shpartallimit tė tyre ai ka mbetur nė njė poē nėn dyshemenė e shtėpisė, qė ishte studiuar gjatė kėtij viti.



    Thasari I Kaliakrės. Foto: Muzeu Kombėtar Historik

    “Duke u nisur nga Parahistoria gjer nė Mesjetė duhet tė pėrmenden studimet qė vazhdojnė prej vitesh nė rajonin e Provadijės – kriporja, njė tumul parahistorik qė ka qenė e lidhur me nxjerrjen e kripės. Pėrveē rezultateve tė mira tė shėnuara deri tani, nga ky vit tashmė ėshtė siguruar akses pėr vizitorėt tek tumula” – na tregoi doc. Popov. Qyteti i qė tani quhet “Provadija – kriporet” ishte themeluar para mė se 6500 vjetėve. Aty janė zbuluar artefaktet e arta mė tė vjetra nė Evropė. Studimet gjatė kėtij viti ishin pėrqendruar mbi fortifikimet mbrojtėse, qė kanė ruajtur popullsinė – njerėz mjaft tė pasur, sepse kripa qė kanė nxjerrė dhe kanė shitur ishte shumė e shtrenjtė nė atė periudhė.



    Provdija-kriporja nga lart. Foto: Muzeu Historik – Provadija

    Objekti tjetėr i rėndėsishėm parahistorik, sipas doc. Popov, ėshtė vendbanimi i neolitit Sllatina (nė caqet e Bashkisė sė Sofjes), i cili supozohet se ėshtė themeluar nė fund tė shekullit tė VII para Krishtit. Aty kanė jetuar banorėt e parė tė Sofjes sė sotme, ndėrsa gėrmimet tregojnė detaje jashtėzakonisht interesante pėr jetėn, kulturėn dhe botėn e tyre shpirtėrore. P.sh. njė enė qeramike me ornamente ndoshta ka simbolizuar barkun e Perėndeshės-Nėnė. Ndėrsa ushqimi qė gatuhej nė tė lidhej me krijimtarinė, me kalimin nga primitivizmi tek qytetėrimi.



    Enė qeramike nga Sllatina. Foto:BGNES

    Nga periudha antike “shumė herė ėshtė pėrmendur Herakleja Sintika (Bullgaria Jugperėndimore, nė afėrsi tė qytetit Petriē). Statuja dhe komplekse tė bukura arkitekturore, tė lidhura me agorėn e Heraklejas”, shtoi doc. Popov. Agora, sheshi qendror, kjo ishte zemra e qytetit antik, qendėr e jetės politike, ekonomike dhe kulturore. Gjatė kėtij viti nė Herakle, pėrveē statujave tė mrekullueshme, ishin zbuluar dhe monedha tė vogla, shumė tė ēmueshme, qė ishin prerė “nė vend”. Ato kanė qenė jo vetėm valutė, por kanė pasur dhe funksion prestigjioz – kanė treguar traditat dhe pėrparėsitė e qytetit tė vjetėr mes qyteteve mė tė reja romake nė rajon. Supozohet se qyteti ishte themeluar nė shekullin e IV para Krishtit, nė kohėn e Filipit tė II, tė atit tė Aleksandrit tė Madh dhe prandaj mban emrin “Heraklea”, sepse heroi Herakli (Herkuli) konsiderohet si i ati i kėsaj dinastie.



    Monedhat nga Herklea Sintika. Foto: BGNES

    Ka akoma njė objekt antik shumė tė rėndėsishėm, sipas doc. Popov.: “Apolonia Pontika (qyteti i sotėm Sozopol, nė pjesėn jugore tė Detit tė Zi) pėr herė tė radhės na ofroi risi pėr nekropolin e qytetit antik”. Zbulimet e vjetra dhe te reja nga Apolonia ishin prezantuar nė Sofje me njė ekspozitė tė madhe, nė tė cilėn morėn pjesė disa muze, mes tė cilėve Muzeu Kombėtar Arkeologjik me muze dhe Muzeu i Luvrit.



    Artefakte nga Apolonia Pontika. Foto: sofiahistorymuseum.bg

    Kuptohet, arkeologjia nuk ėshtė njė klasifikim olimpik me pika dhe lista me zbulimet e rėndėsishme nuk mbaron deri kėtu. Doc. Popov pėrmendi gjithashtu qytetin ushtarak antik Nove (Novea) nė afėrsi tė Svishtovit, baza e Legjionit tė VIII tė Augustiti (Legio VIII Augusta), tė ngritur nga Jul Ēezari. Po ashtu dhe kalanė e vjetėr (nga shek.V para Krishtit) afėr fshatit Ravadinovo, tė bashkisė Sozopol.




    Gėrmime nė kalanė Ravadinovo. Foto: Muzeu Kombėtar Historik

    Edhe njė kryevepėr tjetėr tė artė nga Mesjeta e vonshme – njė kryq unik me pjesėz tė Kryqit tė Krishtit, zbuluar nė kalanė Trapezica (qyteti i sotėm Veliko Tėrnovo). Ky ėshtė njė artefakt bizantin nga shek. XII.



    Kryqi unik i artė nga Trapezica. Foto: BTA

    Gjatė vitit vazhduan dhe studimet nėnujore, kryesisht nė kuadrin e programit ndėrkombėtar "Black Sea Map". Sivjet shkencėtarė bullgarė dhe britanikė zbuluan anijen mė tė vjetėt tė ruajtur nė botė. Kjo ėshtė njė anije greke e fundosur para 2400 vjetėve.




    Anija mė e vjetėr e ruajtur. Foto: Radio Varna

    Arritja e arkeologjisė nėnujore janė gjetjet nė ishullin Shėn Toma (nė pjesėn jugore tė Detit ti Zi). Dikur ai ka qenė gadishull qė fundosej gradualisht gjatė shekujve. Nė terrenin e mbetur nėn ujė janė zbuluar mbetjet e njė kalaje tė lashtė (me siguri trake) nga fillimi i shk. I para Krishtit dhe objekte tė tjera interesante.



    Ishulli „Shėn Toma”. Foto: Muzeu Kombėtar Historik

    Njė ngjarje e rėndėsishme pėr arkeologjinė tonė dhe pėr trashėgiminė kulturore ishte ekspozita “Thesaret e shpėtuar tė Bullgarisė”, qė u hap nė nėntor nė Institutin Kombėtar Arkeologjik. Nė tė ishin treguar mbi 300 eksponate, pronė tė 19 muzeve nė vend, pėrfshi Muzeun Kombėtar Arkeologjik me muze. Ato vėrtetė janė shpėtuar nga duart e kėrkuesve ilegalė dhe kontrabandistėve, janė ruajtur pėr kulturėn bullgare dhe jo pėr ndonjė koleksion kriminel jashtė shtetit. Meritė pėr kėtė kanė kryesisht Ministria e Punėve tė Brendshme dhe Shėrbimet e posaēme.



    Nga ekspozita „Thesaret e shpėtuar tė Bullgarisė”. Foto: BGNES

    “Jam shumė i kėnaqur, kur shoh se gjithnjė e mė shumė njerėz tė rinj dhe inteligjent hyjnė nė kėto shėrbime dhe punojnė si profesionist”, tha nė pėrfundim pėr Radio Bullgarinė docent Hristo Popov.

    Pėrgatiti nė shqip: Sofia Popova
    Njeriu ndjehet i frikėsuar vetėm nėse nuk ėshtė nė harmoni me veten

  • #2
    Arkeologjia eshte nje vegim ne kohe,tek lexon dhe shikon ne fotografi zbulimet,te duket sikur pjeserisht udhtone pas ne ato kohe,dhe fillon fantazon si do kete qene jeta tyre tyre valle!
    ato unazat ,vethet...mbresldnse punimet e tyre.

    https://www.youtube.com/watch?v=eWbU8jh3D1Y

    Comment

    What's Going On

    Collapse

    There are currently 140 users online. 10 members and 130 guests.

    Most users ever online was 7,146 at 06:56 on 08-03-2018.

    Working...
    X