Shqiptar te Bashkuar
android
Duke shikuar rezultatet 1 ne 3 nga 3
  1. #1
    Kohe & Stine fv fv fv fv fv fv fv fv fv fv fv Avatari i NeVertiti
    Antarėsuar nė
    Apr 2011
    Vendodhja
    Pertej Horizontit
    Postime
    38,515
    Blog Entries
    7
    Forca e Rrespektit
    11738

    MBI TABUNE E PERDORIMIT TE FJALEVE TE PISTA NE LETERSINE SHQIPE shėnime skiē

    (keto shenime datojne 10 vjet me pare...)

    MBI TABUNE E PERDORIMIT TE FJALEVE "TE PISTA" NE LETERSINE SHQIPE - shėnime skiē

    Mora shkas pėr kėto shėnime nga njė e-mail qė njė lexuese e re mė dėrgoi ditė mė parė.
    Me shumė dashamirėsi mė bėnte vėrejtje pėr pėrdorimin e fjalėve “tė pista” tė cilat sipas mendimit tė saj ia ulnin vlerat njė krijimi artistik, duke e ēuar kėsisoj kėtė tė fundit mė shumė drejt banales se sa drejt artit.
    Pa dashur tė paragjykoj mendimin e sinqertė tė lexueses sime tė panjohur, dua tė them se vėrtet ka njė ngerē nė pėrdorimin e “dirty words” nė njė krijim letrar.

    Qe ne fillim dua te theksoj se pergjithesisht une jam kunder perdorimit te "dirty words" ne gjuhen e folur e te perditshme, dhe kjo vetem per arsye estetike.

    Por jam shume dakort per perdorimin e tyre ne gjuhen e shkruar te letersise artistike, aty ku autori e gjykon te domosdoshme apo funksionale.

    Mendoj se nė letėrsinė shqipe ėshtė njė ngėrē i dyfishtė. Ngėrc i autorėve pėr t’i pėrdorur ato fjalė dhe i lexuesve pėr t’i pranuar ato nė funksionin letrar. Bashkeatdhetaret tane i tolerojne dhe i perdorin keto fjale "te pista" kur i thone ne gjuhe te huaj apo kur i lexojne ne faqet e librave te huaj ne gjuhen origjinale, por jane aq "te ndjeshem" kur behet fjale per perdorimin e tyre ne shqip.

    Fjalėt mė tė pėrdorshme gjatė jetės sė njė njeriu, herė tė thėna me zė tė lartė e mė sė shumti nėn dhėmbė, janė njė sėrė fjalėformimesh qė nė bazė kanė konceptin “qirje”.

    Estetėt dhe studiuesit shqiptarė tė letėrsisė i janė shmangur pėrjetesisht njė studimi mbi kėto fjalė qė natyrisht janė nga mė tė pėrdorshmet e tė folurit tė pėrditshėm... Po ēfarė ka ndikuar nė kėtė shmangie? Morali i shoqėrisė sonė? Feja? Edukata jonė qytetare? Puritanizmi i lexuesve? Hipokrizia e autorėve? Paaftėsia e kritikės letrare? Ēensura? Autoēensura?

    QIRJA SI NDESHKIM

    “Tė qifsha nėnėn! Tė qifsha motrėn! Tė qifsha gruan!”.

    Nė shembujt e cituar tė sharjeve qirja/ tė qirėt shfaqet nė trajtė ndėshkimi qė i jepet tjetrit. Objekt i kėtij ndėshkimi janė gjithnjė “femrat” mė tė afėrta tė tjetrit, nėna, motra dhe gruaja e tij, qė tė treja kėto tradicionalisht institucione tė larta e tė paprekshme morale pėr familjen dhe individin shqiptar. Bie nė sy fakti qė nė traditėn e sharjeve shqiptare pėrjashtohet lėnia me barrė/ mbarsja. Pra nuk kemi sharje tė tilla si “ tė lėnēa me barrė nėnėn, motrėn apo gruan!”. Nė tė sharėn e tij ndėshkuesi tradicionalisht ndalon vetėm nė aktin e qirjes dhe jo mė tej. Kuptohet qė behet fjalė pėr njė qirje tė dhunshme, si ēdo ndėshkim, tė papranueshėm nga objekti qė do e pėsojė atė ndėshkim (nėna, gruaja, motra). Me fjalė tė tjera njė pėrdhunim. Nė psikologjinė popullore pėrdhunimi qė rezulton me mbarsje tė viktimės konsiderohet si mė pak i dėnueshėm se sa pėrdhunimi pa mbarsje. Kjo sepse psikologjikisht mbarsja (dhe fruti i saj) shėrben si njė hallkė qė e lidh nė njė farė mėnyre pėrdhunuesin me viktimėn e vet. Por ai ( sharėsi/ pėrdhunuesi hipotetik) nuk kėrkon asnjė lidhje tė tillė, por veē ndėshkimin e viktimės sė tij hipotetike. Pra qirja e shoqėruar me mbarsje nuk ėshtė cilėsisht e pranueshme pėr sharje. Tė gjitha sharjet bėhen nė mėnyrėn dėshirore ( tė qifsha!). Vetė pėrdorimi i kėsaj mėnyre dekonspiron komplekset e inferioritetit nė psikologjinė e sharėsit. Po ashtu e shara mė shumė se sa ofendon pėsuesen e saj, shėrben si njė nxitės i njė dėshire tė pamundur te personi qė shan. Nxitės i njė dėshire tė pamundur. Sa mė i pamundur ėshtė realizimi i kėsaj dėshire aq mė e fortė bėhet sharja. Kalohet nga nėna tė motra e tė gruaja, dmth shkohet tė sharja me “libėr shtėpie”.

    QIRJA SI MALLKIM

    Nje personazh jevg i nje romanit tim kendon i dehur:

    sec kėndon Mol Tirona
    te dyqani i berberėve
    "Ne po qimė gratė tona
    e jo mė tė tė tjerėve..."

    Mes evgjitkave tė Brakės haset shpesh njė traditė nė lėminė e sharjes si mallkim: “Tė qiftė burri im!” mallkon jevga. Pra njė mallkim tepėr i tmerrshėm sipas saj. Imagjinoni pėr njė ēast jevgun e dehur mustaqelli qė shkon nė betejėn e papritur kundėr femrės sė panjohur me tė cilėn ka bėrė njė sherr nė tregun e zarzavateve jevga e tij. Pra nė kėtė rast nėse e zė ai mallkim atė gruan e panjohur ajo do tė vuajė shumė sipas lėshueses sė munxės “tė qiftė burri im!”. Ėshtė e qartė se nė atė komunitet evgjit tė qirėt nė vazhdimėsi i ngjason pėrdhunimit, edhe kur kryhet mes personash ligjėrisht tė bashkuar si bashkėshortė.

    QIRJA SI BEKIM

    Ne tė gjithė ( sharės dhe tė sharė) anashkalojmė faktin se tė gjithė pa pėrjashtim de facto jemi nėnėqirė, motėrqirė dhe graqirė. Nėna jonė ėshtė qirė pa kemi lindur ne. Motra jonė po ashtu prandaj kemi nipat e mbesat. Gruaja po ashtu prandaj kemi fėmijėt. Pra ky kontekst i qirjes /tė qirės ėshtė tė paktėn mendėrisht i pranueshėm nga tė gjithė, pa asnjė vrarje ndėrgjegje. Ėshtė natyrshmėria e riprodhimit dhe vazhdimėsisė sė jetės njerėzore e cila realizohet me njė bashkim seksual fizik(qirje) mes personash qė nėsė do ketė mbarsje do bėhen prindėr e do lėnė pasardhės. Tė menduarit e kėtij konteksti nuk na bėn tė ndjehemi keq. Nė kėtė kontekst qirjeje nuk ka njė veprues dhe njė pėsuese tė qirjes, por logjika thotė se qė tė dy, mashkulli dhe femra qinė njėri tjetrin/ u qinė sėbashku. Pra mungon kėtu konteksti ndėshkimor apo mallkues i qirjes/ tė qirės . Pėrkundrazi qirja kėtu ėshtė nė kontekstin e kėnaqėsisė absolute – njė nga mė tė mėdhatė e jetės sė qenieve njerėzore.
    Mund tė na skuqet faqja lehtė duke menduar kėtė fakt nėn dritėn e moralit familjar e shoqėror, por nuk na nxihet faqja nga zemėrimi siē na nxihet kur pėsojmė atė konteksin tjetėr tė sharjes nga dikush tjetėr “tė qifsha nėnėn, motrėn, gruan!”. Nė shqipen e pėrditshme ne meshkujt themi shpesh: “E qiva sa u ēmend nga kėnaqėsia… E qiva dhe u kėnaqa shumė…”. Dhe po ashtu femrat nga ana tjetėr “mė qiu dhe mė kėnaqi, u qimė dhe u kėnaqėm…”. Dhe nė mėnyrė po kaq shprehėse jepet nė gjuhėn e pėrditėshme dėshpėrimi apo pakėnaqėsia nga mungesa e qirjes/ tė qirės ( "dreqi ta hajė..nuk e bėmė…nuk u qimė…nuk e qiva…nuk mė qiu…") Pra qirja pranohet si akt seksual i padiskuteshėm kėnaqėsie.

    TABUJA E PERDORIMIT TE FJALEVE TE "PISTA"

    Duke gjykuar nga sa shkruajta mė sipėr nė kėto shėnime mendoj se tabuja e pėrdorimit tė fjales “qirje” dhe varianteve gjuhėsore tė rrjedhura nga ajo vjen pėr shkak tė ngarkėsės ndėshkuese dhe mallkuese tė sharjeve ku pėrdoret ajo fjalė dhe aspak nga vetė ajo fjalė. Ėshtė pikėrisht ajo ngarkesė artificale qė buron nga sharjet e cila i bėn “tė pista” artificialisht ato fjalė qė nė gjendje natyrore janė fjalėt mė tė pastra (meqė fjalėt u ndakan nė kategori higjienike!) , emėrtesat e tė cilave kanė lidhje direkte mė funksionet mė bazike tė krijesės njerėzore dhe me pjesėt mė vitale tė trupit njerėzor qė sigurojnė vazhdimėsinė e jetės njerėzore mbi tokė.

    Une nuk mundem kurrsesi te kuptoj se si mund tė jetė e papranueshme si fjalė letrare qirja qė si veprim ėshtė hallka lidhėse mes dashurisė dhe tė dėshiruarit nga njėra anė dhe produktit tė dashurisė dhe dėshirės nga ana tjetėr : kėnaqėsitė dashurore dhe bėrjen e fėmijėve. Nė kėtė kontekst unė kurrsesi nuk mund ta kuptoj kėtė diskriminim letrar qė i bėhet fjalės qirje. As si autor. As si lexues. Dhe sigurisht as si qenie njerėzore. Unė nuk e di pse qėnkan mė tė pranueshme fjalėt “dhjes, shurroj, vjell, shurrė, bythė, mut, koqe, spermė” qė e gėzojnė qytetarinė e pėrdorimit nė letėrsinė shqipe ( disa syresh madje qė nė origjinė tė saj), se sa fjalėt “qirje”, “kar” apo “pickė” dhe variacionet dialektore tė tyre. Nė shumicėn e rasteve mė duket njė shenjė e qartė dyfytyrėsie autoēensurimi i fjalėve tė tilla nga krijuesit letrarė dhe zėvėndėsimi i tyre mė terma mjeksorė aspak letrarė si “akti seksual”, “penisi”, “vagina” “kopulimi” etj. Ndoshta lexuesve nuk u ėshtė mėsuar syri me praninė e fjalėve “tė pista” nėpėr tekstet letrare shqipe, por kjo ėshtė e pėrkohshme si alibi dhe e pamjaftueshme pėr tė vazhduar akoma me hipokrizira tė tilla gjuhėsore. Mendoj se fjalėt "e pista" mund dhe duhet tė pėrdoren nė njė kontekst letrar aty ku ky pėrdorim i shėrben artistikisht krijimit. Sigurisht tė pėrdorura nė kontekstin artistik nė kohėn dhe vendin e duhur dhe jo tė kthehen qėllim nė vetvete nga autori me pasojė deformimin estetik tė krijimit letrar dhe tė vetė perceptimit estetik qė lexuesi pėrfton nga ai tekst. Meqe fjala eshte veshja e mendimit do te perifrazoja shprehjen qe i referohet veshjes se "shthurrur": "Nuk ka veshje provokuese, por ka vetem sjellje provokuese". Ne rastin e fjaleve "te pista" do te thoja qe nuk ka fjale te pista, por ka vec keqperdorim te tyre.

    Nė mbyllje, pa dashur tė spostoj vėmėndjen e lexuesit nė gjėra jo letrare, sqaroj se hipokrizitė dhe ēensurat e tjera tė llojit moral apo fetar nė lidhje me pėrdorimin e fjalėve “tė pista” nė letėrsi nuk janė dhe nuk mund tė jenė objekt i kėtyre shėnimeve aspak moraliste e aspak fetare, por thjeshtė letrare. Letėrsia nė gjendje natyrore nuk njeh religjione dhe morale kolektive.
    Letėrsia ėshtė Krijim dhe autori ėshtė Krijuesi i krijesės/ krijimit tė tij. Ėshtė Sovran i Krijimit tė Tij dhe pėr pasojė i tejkalon religjionet dhe moralet kolektive.

    (20 janar, 2010)
    ©Artan Gjyzel Hasani
     

  2. #2
    Anėtar i Nderuar fv Avatari i ricky_ch
    Antarėsuar nė
    Aug 2008
    Postime
    4,909
    Forca e Rrespektit
    1058
    Sa i pėrket gjuhės sė fėlliqtė psh nė ndonjė film thjesht e shtyp
    pullėn dhe ndėrroj kanalin nga se veshi nuk e ka qejf ta dėgjojė kėtė lloj
    tė guhės.
    Poashtu tek librat, thesht njė libėr tė tillė nuk e lexoj nga se nuk
    ėshtė pėr mua. Nuk dua thjesht tė dij apo tė lexoj diēka pėr
    kėtė kategori njerėzish.

    Pra, u hoq apo nuk u hoq tabua, nė fund vendos lexuesi ēfare
    ėshtė apo nuk ėshtė tabu. Gjithashtu, ėshtė edhe shija e njeriut,
    andaj askujt nuk mund diēka t'i imponohet si e mirė apo e keqe...
    Ah s'ikur bukuria tė simbolizonte menēurinė?!?!
    Prindėrit janė tė bezdisshėm nga se janė tė programuarė si tė tillė: dashuri e pa fund!
    Pėr t'i kuptuarė prindėrit, sė pari duhesh kuptuarė jetėn !

  3. #3
    Citim Origjinale Postuar nga NeVertiti Shfaq Poten
    (keto shenime datojne 10 vjet me pare...)...Bashkeatdhetaret tane i tolerojne dhe i perdorin keto fjale "te pista" kur i thone ne gjuhe te huaj apo kur i lexojne ne faqet e librave te huaj ne gjuhen origjinale...
    Kurse une te them me 100% qe 99% e atyre qe i perdorin fjalet e pista ose i tolerojne as nuk e dine fare kuptimin e tyre.
    Dhe cdo shkrimtar ose i quajtur shkrimtar mund te shkruaj cfre t'i shkrepet. por kjo nuk do te thote qe duhet ta pranojme sepse ata kane te drejten e fjales. por prndaj eshte kantadisur keshtu kjo bote. njeriun vlerat morale jane ato qe i japin dinjitet.

Informacionet e Temes

Vizitoret qe po Shikojne Kete Teme

Momentalisht aty jane 1 vizitor duke lexuar kete teme. (0 anetare dhe 1 vizitore)

fv Leja e Postimit

  • Ju nuk mund te postoni tema te reja
  • Ju nuk mund tju postoni pergjigje
  • Ju nuk mund te postoni bashkangjitje
  • Ju nuk mund te ndryshoni postimet tuaj
  •