Si tė mbani nxėnėsit tė motivuar?



Jo tė gjithė nxėnėsit tregojnė interes pėr atė mėsim, qė ju shpjegoni. Pėr t’i ndihmuar ata, qė tė qėndrojnė tė motivuar efektiv gjatė orėve tė mėsimit, ju sjellim disa kėshilla, qė t`i zgjoni ata nė motivim.


Zgjojuni emocionin
Ėshtė e rėndėsishme tė dini se kur stimuli i paraqitur kap vėmendjen e nxėnėsit.


Ngjalleni interes
Dy faktorė ndikojnė nė motivimin e nxėnėsve: sė pari duhet tė kuptojnė detyrėn; nė anėn tjetėr ata duhet tė gjejnė kuptimin e asaj qė po bėjnė. Pėr ta bėrė kėtė, ju duhet tė siguroheni qė detyra lidhet me njohuritė e tyre paraprake dhe ėshtė kuptuar prej tyre.


Propozoni njė sfidė
Truri ynė dėshiron sfidat. Detyrat rutinė zhdukin interesin dhe motivimin. Pėr kėtė arsye ju duhet tė zhvilloni sfida tė vogla qė t’u zgjoni vėmendjen dhe pėrfshirjen.


Inkurajoni tė pėrfshihen
Kur flisni vetėm ju, nxėnėsit marrin njė model jo tė mirė tė mėsuari. Kjo ndodh pėr shkak se lidhjet nervore tė krijuara nga ky proces kanė mė pak qėndrueshmėri, se tė mėsuarit nė njė formė aktive. Nga ana tjetėr, kur nxėnėsi pėrfshihet nė mėnyrė aktive nė detyrė apo procesin qė kryhet, ai pėrthith mė lehtė, zhvillon kreativitetin dhe kėmbėnguljen.


Vlerėsoni
Pėrdorni vlerėsimin si njė metodė pėr reagim. Ai duhet tė jetė konciz dhe shumė i qartė. Kjo i lejon ata tė bėhen tė vetėdijshėm pėr mėnyrėn se si mėsojnė, menaxhojnė njohuritė e fituara dhe kuptojnė se pėr ēfarė kanė nevojė tė mėsojnė. Ėshtė e rėndėsishme tė zhvilloni strategji pėr vetėvlerėsimin. Kėshtu qė tė gjithė mund tė vlerėsohen gjatė gjithė procesit.


Imitimi nė mėsim
Truri ynė mėson pėrmes imitimit dhe ndėrveprimit me tė tjerėt. Lejoni nxėnėsit tė punojnė nė grupe, tė japin kontribute, tė ndjehen tė dobishėm. Kjo i ndihmon tė kuptojnė mė lehtė detyrat dhe proceset qė kryhen nė klasė.



Prishtinė, Eko.