Zbulimet e Fizikės qė kanė ndryshuar jetėn e tė sėmurėve sot

Ēmimi Nobel pėr Fizikė 2018 u shkon tre shkencėtarėve (Arthur Ashkin, Gerald Gérard Mourou dhe Donna Strickland) rezultatet e tė cilave janė pėrkthyer nė lloje tė ndryshme tė lazerėve, instrumenteve kirurgjike dhe pajisjeve diagnostikuese qė kanė revolucionarizuar trajtimin e shumė sėmundjeve qė godasin sytė. Nuk ėshtė hera e parė dhe sigurisht nuk do tė jetė as e fundit. Me rastin e Ditės Ndėrkombėtare tė Fizikės Mjekėsore, (7 nėntor) po ju renditim 5 zbulimet e tjera qė kanė ndryshuar pėr mirė jetėn e tė sėmurėve.

Radioaktiviteti “artificial” hap rrugėn pėr prodhimin e materialeve radioaktive



Bashkėshortėt Irene Curie dhe Frederic Joliot zbuluan nė vitin 1934 radioaktivitetin artificial tė prodhuar nga grimcat alfa, e cila ishte me vlerė tė ēmimit Nobel pėr Kimi nė vitin 1935. Menjėherė pas kėsaj, grupi i “djemve tė Via Panisperna”, i pėrbėrė nga Enrico Fermi, Franco Rasetti, Edoardo Amaldi, Emilio Segre dhe Bruno Pontecorvo, pėrfshin aplikimet e rėndėsishme praktike qė mund tė lindin, veēanėrisht nė fushėn mjekėsore.
Pastaj prodhohet izotopi jod 128, i cili mė pas do tė pėrdoret nė vitet 1950 si njė gjurmė pėr qėllime fizike, kimike dhe biologjike. Nė dekadat e ardhshme do tė zhvillohen radio-droga tė ndryshme, tė pėrdorura nė mjekėsinė bėrthamore pėr tė marrė imazhe skintigrafike dhe tomografike tė rretheve tė ndryshme tė trupit. Nė praktikė, radiofarmaceutika qė administrohet te pacienti nė rrugė orale ose intravenoze, shpėrndahet selektivisht brenda organeve dhe indeve qė duhet tė analizohen pėr tė zbuluar nėse ka dhe ku njė sėmundje e veēantė ėshtė e pėrhapur.
“Sot kjo ėshtė mėnyra mė efektive pėr zbulimin e tumoreve, madje edhe tė vogla, dhe pėr tė kuptuar nėse njė organ ėshtė i shėndetshėm ose nėse funksionaliteti i tij ėshtė kompromentuar – shpjegon Michele Stasi, president i AIFM, i cili kėtė vit e feston Ditėn Ndėrkombėtare me njė konferencė nė Palermo, kryeqyteti italian i kulturės 2018. Bazuar nė radioizotopin e pėrdorur, ėshtė e mundur tė kryhen teste skintigrafike pėr qėllime diagnostike apo edhe trajtime terapeutike qė gjenden direkt nė tumor”. Pėr kėto dhe studime tė tjera, Fermi do tė marrė Ēmimin Nobel nė Fizikė nė 1938, Segre nė vitin 1959.

Mikroskopi elektronik






Shumė polemika kanė shoqėruar lindjen e mikroskopit elektronik, duke hedhur hije mbi atėsinė aktuale tė ideve tė para konkrete dhe duke kontribuar nė vonesėn me tė cilėn vetėm nė vitin 1986 iu dha Ēmimi Nobel pėr Fizikė Ernst Ruska pėr studimet e tij qė datojnė nė vitet tridhjetė. Me kėtė instrument ėshtė e mundur tė fitohen zgjerime shumė mė tė mėdha se sa ato qė arrihen me mikroskopė optikė: mund tė merren imazhe tre-dimensionale tė brendėsisė sė qelizės dhe sipėrfaqes sė saj dhe strukturat biologjike tė analizuara nė kushte normale dhe patologjike. Mikroskopi elektronik ėshtė thelbėsor pėr tė studiuar morfologjinė e mikroorganizmave, baktereve dhe viruseve patogjene, sepse informacioni i mbledhur mund tė pėrdoret pėr tė kuptuar zhvillimin e infeksioneve dhe pėr tė vlerėsuar efektet, pėr shembull, tė antibiotikėve dhe dezinfektuesve. Sė fundmi, ai luan njė rol tė rėndėsishėm nė studimin e efekteve nė nivel qelizor tė shkaktuar nga agjentėt kimikė, fizikė dhe biologjikė, si dhe nė studimin e ndėrveprimit tė ndotėsve mjedisorė me strukturat biologjike.


Tomografia e kompjuterizuar

fi-2.jpg

Tomografia e kompjuterizuar ka lindur nė Angli nė vitin 1972 kur inxhinieri Godfrey N. Hounsfield prodhoi prototipin e parė. Nėse zbulimi i Ėilhelm Rėntgen (Ēmimin Nobel nė Fizikė nė vitin 1901), ka bėrė tė mundur pėr tė parė nė brendėsi tė trupit tė njeriut pa e hapur atė, shpikja e Hounsfield (qė do tė marrin do tė marrė nė vitin 1979 Ēmimin Nobel pėr mjekėsi) lejon pėr tė rindėrtuar, nė sajė tė pėrdorimit tė kompjuterave, seksione anatomike dy-dimensionale.
Zbatimi nė fushėn mjekėsore ka qenė shumė mė kompleks dhe pėrpjekjet e konsiderueshme teknologjike kanė qenė tė nevojshme para se tė jenė nė gjendje tė pėrdorin pajisje moderne tė afta pėr tė prodhuar imazhe tė detajuara nė pak sekonda. Sot ėshtė gjithashtu e mundur tė kryhet rindėrtimi tre-dimensional i tė gjithė organizmit, duke arritur tė nxjerrė nė pah vetėm skeletin, nė vend tė sistemit tė qarkullimit tė gjakut apo edhe organeve individuale. Falė kėtyre rikonstruksioneve, kirurgėt, pėr shembull, mund tė vendosin se si tė kryejnė njė operacion madje para se tė hyjnė nė sallėn e operacionit dhe fizikantėt tė simulojnė planin mė tė mirė tė trajtimit tė rrezatimit qė godet objektivin e tumorit duke mbrojtur zonat e shėndetshme pėrreth. Ju gjithashtu mund tė studioni arteriet koronare dhe tė kryeni kolonoskopjet nė mėnyrė virtuale, pa pasur nevojė tė futni hetime ose katetera nė pacient.

Rezonanca magnetike




Falė studimit tė kimistit Paul Lauterbur dhe fizikanit Peter Mansfield janė kryer ndėrmjet 1976 dhe 1978, pajisjet e para tė rezonancės magnetike pėr pėrdorim mjekėsor, pėr tė cilat tė dyja marrin Ēmimin Nobel pėr mjekėsi nė vitin 2003. “Nuclear Magnetic Resonance emrin (MRI) do tė thotė nė praktikė kjo, – shpjegon Stasi: zhyt njė trup nė njė fushė magnetike dhe dėrgon njė sinjal pėr njė radio frekuencave (rezonancė) qė ndėrvepron vetėm me protonet e pėrfshira nė bėrthamė (bėrthamore) tė atomeve qė pėrbėjnė trupin tonė. Prandaj, rrezatimet jonizuese qė mund tė dėmtojnė qelizat nuk pėrdoren por, duke dėrguar radiofrekuencėn e duhur, indet e organizmit shqyrtohen me milimetėr milimetėr dhe, sipas sinjalit tė pėrgjigjes, ėshtė e mundur tė njihet nėse ėshtė ind i dhjamosur. , muskulare, nervore, kockore dhe kėshtu me radhė. Nė kėtė mėnyrė, ne mund tė dallojmė indet e buta mė mirė se CT scan dhe studim nė detaje, pėr shembull, indet nervore, sidomos tė trurit dhe palcės kurrizore, gjė qė e bėn rezonancė magnetike njė mjet tė domosdoshėm nė fushėn neurologjike”.

PET





Nė vitin 1933, gjatė disa studimeve mbi rrezatimin kozmik, Carl D. Anderson demonstron ekzistencėn e njė grimce elementare qė ka tė njėjtėn masė si elektron, por njė ngarkesė pozitive elektrike, pėr tė cilėn ajo jep emrin e “pozitronit”. Pėr kėtė zbulim, Anderson do tė marrė Ēmimin Nobel nė Fizikė nė vitin 1936, pa menduar se kjo grimcė do tė shfrytėzohej pėr realizimin e njė prej teknikave mė tė rėndėsishme tė imazhit nė fushėn mjekėsore:
tomografinė e emitimit tė pozitonit (PET). PET bazohet nė tė njėjtin parim tė skintigrafisė dhe ofron informacion mbi funksionin dhe metabolizmin e organeve ose indeve. Radio-droga (e pėrbėrė nga njė molekulė tipike e glukozės e lidhur me radioizotopin fluor-18) ėshtė fiksuar nė mėnyrė selektive nė tumoret qė janė lakmitarė pėr sheqernat, duke theksuar gjithashtu gjendjen e rritjes ose regresionit tė sėmundjes. Nė fakt, PET jo vetėm qė lejon lokalizimin e zonave tė tumorit dhe metastazave tė mundshme, por, duke regjistruar akumulimin apo jo tė glukozės, ėshtė thelbėsore tė vlerėsohet nėse njė terapi onkologjike po hyn nė fuqi.


b:gazeta-Shqip.